Vilna

VILNA

Vilna- tai gyvūnų (avių, ožkų, kupranugarių, triušių ir t.t.) plaukai

Vilna- gera izoliacinė medžiaga. Ji tampri, gerai sugeria įvairių spalvų dažus.

Populiariausia vilna yra avių – jos kerpamos pavasarį, tada vilnos nuvalomos ir iš jų suverpiami siūlai. Iš siūlų gaminami šilti, minkšti drabužiai, antklodės ir kt.

Avių vilnoje gali būti keturių rūšių plaukai :

·       Pūkai – ploniausi, smulkiai rangyti, beveik apvalaus skerspjūvio plaukai. Paviršių dengia suragėję žvyneliai, o vidų sudaro kamštinis audinys. Nuo kamštinio audinio priklauso audinio tąsumas, stiprumas ir t.t. Bei nuo šiame audinyje esančio pigmento priklauso spalva.

·       Akuotai – stori, šiurkštūs, tiesūs plaukai. Juose be kamštinio audinio ir suragėjusių žvynelių dar yra ir šerdis.

·       Pereinamieji – pusiau šiurkštūs, pusiau švelnūs plaukai, kurių šerdis su nutrūkimais.

·       Negyvieji – patys storiausi, padengti storais suragėjusiais žvyneliais plaukai. Jų plonas kamštinis audinys, bet stora šerdis. Šie plaukai standūs ir nestiprūs, sunkiai dažomi.

Taip pat vilna skirstoma pagal storį į:

·       Ploną – sudarytą iš smulkiai rangytų plaukų. Ji vertingiausia, aukštos kokybės. Gaminama iš merinosų veislės avių, bei poros mišrių veislių.

·       Pusplonę – sudaro plonesni pūkai ir pereinamieji plaukai.

·       Pustorę – be pūkų bei pereinamųjų plaukų joje dar yra ir akuotų.

·       Storą – sudaro visų rūšių plaukai.

Vilnos kokybę lemia plonumas ir ilgumas.

Vilnos savybės:

·       Minkšta

·       Tvirta

·       Puikiai laiko šilumą

·       Atstumia drėgmę

·       Kūnas kvėpuoja

·       Neutralizuoja kvapus

·       Atspari purvui

AVYS

Farerų salose gyvena viena iš Šiaurės Europos trumpauodegių avių veislių, apie jas žinoma jau IX a. Avys atkeliavo į salą su vikingais ar buvo prieš juos. Tai nedidelės, labai tvirtos ir atsparios avys, artimos islandiškoms ir šiaurės Norvegijos avims. Kiaurus metus jos laisvai ganosi kalnuose, pačios susirasdamos sau maistą, ilga ir tanki vilna apsaugo gyvulius nuo drėgmės ir šalčio. Kailis įvairių spalvų – 5 nedažytais atspalviais. Jie gali vos skirtis – kaip skiriasi pačios avys, nes tai visiškai natūralus produktas, priklausantis tiek nuo konkretaus gyvulio, tiek nuo gamtinių sąlygų.

Avys turi labai didelę reikšmę Farerų salų gyvenime. Tai liudija ir žymusis 1298 m. dokumentas Seydabraevid  („avių laiškas”), reglamentuojantis avių priežiūrą Farerų salose. Pats salos pavadinimas reiškia „Avių sala”. Mėsa naudojama maistui, o šilta vilna tradiciniams drabužiams, apsaugantiems žmones nuo atšiauraus klimato. Dažnai megzti drabužiai būdavo veliami ir taip dar geriau apsaugodavo savininką nuo drėgmės ir vėjo.

Priežiūra:

SKALBIMAS

·       Skalbkite  rankomis ar skalbimo mašinoje, pasirinkę vilnai tinkamą programą.

·       Temperatūrą pasirinkite vadovaudamiesi gaminio priežiūros instrukcija. Tačiau geriausia vilnonius gaminius nešti į valyklą, nes skalbimas gali baigtis audinio susitraukimu, spalvos nublukimu, minkštumo praradimu.

DĖMIŲ ŠALINIMAS

·       Dėmės ir dulkės iš vilnonio audinio gali būti išvalomos išilgai šukuojant specialiu drabužiams šukuoti skirtu šepečiu arba panaudojant  drėgną šluostę. Pasistenkite kuo greičiau išvalyti dėmes, kad ji neįsigertų į audinį. Švaria balta šluoste kiek įmanoma nusausinkite dėmę. Netrinkite! Dažais, nagų laku išteptus drabužius kuo greičiau neškite į valyklą. Prieš lygindami drabužį įsitikinkite, kad tikrai išvalėte dėmę, nes karštis dėmę gali užfiksuoti audinyje.

BALINIMAS

·       Balinimas chloru nerekomenduojamas.

LYGINIMAS

·       Vilnoniai audiniai gali būti sugadinti dėl per didelio ir tiesioginio karščio. Lyginant visada naudokite garą, niekada nelyginkite vilnonių gaminių sausų. 

VILNONIŲ GAMINIŲ SAUGOJIMAS

Išvalytus vilnonius gaminius patalpinkite medvilniniuose maišuose, kurie leidžia audiniui kvėpuoti, ir tada užsandarinkite. Plastikinės dėžės ir maišai nėra labai tinkamos talpos, nes jie neleidžia cirkuliuoti orui.